- kalstas
- kal̃stas dkt. Kal̃stai įkalami̇̀ į pamati̇̀nę uolíeną.
.
.
kalstas — kal̃stas sm. (2) paramstis; stulpas, polius: Pavirtusią torą reik atkalstyti su mietaliu, su kalstù Ggr. Kad neblokštų lytus, kad nepūdytų sienų, klėtis buvo medgaliais apsagstyta, vadinamais kal̃stais Bdr. Liuob prikals mediniais kriogiais tus… … Dictionary of the Lithuanian Language
polis — põlis sm. (2) DŽ1, Nmk, Plng, polis (1); M, VĮ tech. sija, kalstas, rąstas, įkaltas į žemę statiniui atremti: Tiltas ant polių BŽ502. Smakas išsitiesė ant tilto, o Jonas pasirėmė ant polio BsMtII248. Į žalius kranto polius teliuškuoja vanduo… … Dictionary of the Lithuanian Language